visaip

visaĩp adv. K, Šlč, RŽ, LKKIX213(Dv), Vdk, vìsaip Trš; R16, MŽ20, Sut, N, L 1. įvairiais būdais, įvairiai, šiaip ir taip: Visaĩp buvo, bus J. Po Dievu esant visaĩp nusiduoda Rtr; M. Jis visaĩp išsisukinėja DŽ. Visaĩp esti šiam pasauly NdŽ. Visaĩp spėlioti NdŽ. Visaĩp sumaišytas NdŽ. Visaĩp (žmonės) kalba (plepa) apie ją NdŽ. Ne visaĩp galima daryti NdŽ. Valdžia rusų kalbos vartojimą visaip skatino rš. Kratėsi nuo to visaĩp, prašė, maldavo, bet mozūrė buvo neperkalbama KŽ. Aš visaĩp buvęs, man ir visaĩp tinka KŽ. Dabar visaip esti žmonėse J.Jabl. Džiovindavo visaĩp salyklą Žg. Ji savo veidą baltai mazgoja ir savo plaukus visaip pinioja LTR(Lnkv). Plerpia, pleška visaĩp kaip te, ir arklys neina LKT270(Brž). Visaĩp [margindavo margučius]: i su cibuliais, i su vašku Pšš. Mokytoją mėto popieriais visų visaip Ppl. Tarnavau ir aš pusmerge ir visaĩp Pnd. Jauna būdama tarnavau – visaĩp būdavo Ps. Tai kates vaikai visaĩp vadindavo Sdb. Dabar mušas, skirias, dūksta visaĩp žmones Užp. Visaĩp prisejo pagyvent Antr. Vieni iš pavydo pasirašė [išvežti buožę], kiti iš baimės – visaĩp buvusi Krš. Visaĩp gyveno žmonės Dbg. Matai, žmogus jį (velnią) visaip apstato Mlt. Visaĩp buvo: vienais metais kuoruos rugiai sudygo Slk. Ožka yr tokia siaura žuvė, didliai siaura nugara, siaurą snukį tura: ana visaĩp siaura LKT142 (Kin). Ponas, ne tėvas ir ne giminė, visaĩp skriausdavo, pusbadžiu laikydavo Antš. Ir nuaugus gražiai visaĩp kaip, kaip sakant – graži Sb. Mat ir apsiženijus visaĩp esti Šmn. Visaĩp, kaip kas išmislia, kitas sūryme laiko parvasar [mėsą] Slm. Visaĩp gyventa neturint savo žemės nė kiek Pl. Misdamas grybais ir uogelėmis jis visaĩp marino savo nuodėmingą kūną (ps.) Plv. Visaĩp šnekėjo žmonės, gudai buvo Žl. Visaĩp vadino Ker. Žmogus kap tik nori, tai visaĩp gali išmokt Nmč. Pinigų senovės tai buvo visaĩp atrasta LKT229(Krn). Ir gena bobutė ožkytę ganytų. Ganė, dar paraudama davė žolelės, ir visaip DvP41. Mes visaĩp an jos pašnekam, ji an mūsų, kas čia tokio KzR. O visaĩp, vaikeli, ausdavom, visaĩp: ir aštuonnyčius, rankšluosčius, dekius visokius PnmŽ. Į kelį išleidus visaĩp gal būt Erž. Būdavo visaĩp, katram kaip ūpas Snt. Į pasaulį visaĩp atsitinka Bt. Ta mažoji yr pasiutusi, visaip su sniegais mušas Trk. Dėlto plaukus visaĩp dažo, dirba, monijas, o kam reik Jdr. Kas norėjo po dvyleka pėdų, kas norėjo po aštuonis, visaĩp statėm Všv. Aš blogo[je] vieto[je] nebuvau, mun gerai buvo visaĩp Vgr. Anie (pinigai) keitės i keitės visaĩp Lk. Vaikai ten margins visaĩp [kiaušinius] Tl. Žemę nuomos liuob visaĩp, kaip kas sutartį sudirbs Yl. Viena diena geriau, kita diena prasčiau – visaĩp būdavo Krž. Visaĩp ir pri mūso kas išsimokinę kalba Skdv. Gyvenime visaip slidumo eina Grž. Visaip spėjo apie nematytą paukštį dvaro sparnuočiai Mš. Visaip dėl to kalbėjo kaimynai V.Myk-Put. Tėvas visaip rangė virvę po sodą, matavo, kol priartėjo prie akmens L.Dovyd. Kudlius lyžčiojo visus iš eilės, vizgino uodegą ir stengėsi visaip įsiteikti K.Saj. Vėl visi ėmė galvoti, visaip spėti mįslę rš. Žmonės visaĩp abejoja, visaĩp kalbas išdėlioja (d.) Slm. Visaip pasitaiko gyvenime: ir ant suolo, ir po suolu LTsV209(Ldvn). Jaunam visaĩp gera Mlk. Vai, berneli, kodėl taip išmetinėji visaip? LTR(Brt). Par vainą visaip atseina: šauna, pjauna i gyvą pagauna LTR (Pn). O noris esmi prastokas žodžiuose, nesmi vienok išmintyj, bet visaip visuose daiktuose pažįstami esme tarp jūsų Ch¹2PvK11,6. Taip, kaip girdėt, didis pulks visaĩp išsirėdęs irgi nešvankiai klykaudams pas Krizą nukako K.Donel. Rods tiesa! Visaip reik pilvui reikalą provyt K.Donel. ║ apibūdinamas plūdimas, keikimas: Prie žmonių vyrą visaĩp išvadino, visaĩp išplūdo Jnš. Perėmiau raganą visaĩp visaĩp, kaip tik mokėjau Slk. 2. ST83 visai, visiškai: Visaip pavargęs B913,946(paraštėse). Mes tavo dieviškojo žodžio visaip neklausėme brš. Kurie turėjo pinigų i mokėjo su jais verstis, užvedė šiokią tokią perkmainystę, tiems kančiai i gerai vedės, o jei ne visaip nusidavė, tai turėjo nors kuom maitintis rš.